We use cookies to personalise content and ads, to provide social media features and to analyse our traffic. Read more…
Thursday
05
APR

Mokslas ir gyvenimas | Meno doktorantų paroda

18:00
18:00
VDA parodų salės Titanikas
Event organized by VDA parodų salės Titanikas

Get Directions

Category
#var:page_name# cover

/For English version please scroll down/

---
LT

Parodos laikas: 2018 m. balandžio 5-22 d.
Parodos atidarymas balandžio 5 d. 18.00 val.
Parodos pristatymas-konferencija: 2018 m. balandžio 6-7 d.

Žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“ pradėtas leisti 1957 – tais metais į kosmosą pakilo dirbtinis žemės palydovas ir šuo. Šiandien žurnalas tokiu pavadinimu nebeegzistuoja. Dabar yra „Iliustruotasis mokslas“ – gyvenimas persikėlė į iliustraciją. Vaizdai nustelbė tekstus, virtualybė – apčiuopiamybę. Meno doktorantų parodoje mokslas vėl kabinasi į gyvenimą – ar bent jau priešskaitmeninį „Mokslo ir gyvenimo“ viršelį.

Dualistinė parodos struktūra remiasi ne binarinėmis opozicijomis, kuriomis elegantiškai manipuliavo Alfonsas Andriuškevičius, kuruodamas pirmą konceptualią parodą Lietuvoje („Mitas dabarties tapyboje“, 1988), о veikiau kūrinio pa(si)kartojimu kitame kontekste. Vaizdas, garsas, ar daiktas dubliuojamas, bet pakartojimai nėra antriniai. Jie sklinda bangomis kaip vandens ratilai. Stalas parodoje ir stalas valgykloje vienodai reaguoja į karštį, bet stebėtojų reakcijos skiriasi. Kūrinių tįsumas erdvėje ir laike leidžia ne tik išeiti už VDA sienų, bet ir pritraukti buvusias ir net būsimas parodas į bendrą gravitacinį lauką.

Paroda kuriama kartu su šešėliu. Jį pavadinau „nuorodų mišku“. Dažnas kūrinys turi savo „antrininką“ – fizinį ar diskursyvų. Nuorodos gali veikti kaip dirbtiniai darbų palydovai – pavyzdžiui, vardų sąsiuvinio fotografijos „Titanike“ ir pats sąsiuvinis retų spaudinių skyriuje. Arba kaip metonimijos, kai šioje parodoje esantys kūriniai yra kitos ekspozicijos detalės. Taip per konkretų tapybos darbą susijungia „Mokslas ir gyvenimas“ su paraleliai vykstančia paroda kitame mieste. Nuorodų miškas nėra išskirtas, bet suaugęs su paroda. Visi kūriniai – diskursyvūs vektoriai, visos kopijos – originalai.

Mokslą su gyvenimu sujungia „ir“, tačiau lieka plyšiai ir įtrūkiai. Tarpuose tarpsta karčios mokslo šaknys ir nebūtinai saldūs vaisiai. Daug parodos kūrinių dramatizuoja įtampą tarp to, kas matoma ir patiriama, deklaruojama ir nujaučiama, apskaičiuojama ir išburiama. Ne viskas auksas, kas tarpuos žiba – tai gali būti į grindų plyšį supiltas žėrutis. Jungtukas „ir“ nusako tarpinę būseną: tarp tapybos ir fotografijos, poezijos ir politikos, Vitruvijaus ir Le Corbusier modelių, mados prognozių ir būrimo kortomis, dizaino ir klimato kaitos.

Ši meno doktorantų paroda nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad nėra „privaloma“ – joje dalyvauja tie, kuriuos sudomino kuratorės pasiūlymas peržengti akademinius rėmus ir pasižiūrėti į meninį tyrimą kaip į kasdienę praktiką. Kūriniai ne pristato doktorantų tyrimus, o auga ir šakojasi iš surinktos medžiagos. Parodos rengimo procesas remiasi sakytine tradicija – kalbėjimu, apkalbėjimu, užkalbėjimu, gandais, ginčais, nuogirdomis. Nebuvo pateikta jokių rašytinių instrukcijų – tik doktorantūros skyriaus laiškai dėl susitikimų ir katalogo.

„Mokslo ir gyvenimo“ turinys – žemėlapiai, žurnalai, vėliavos, knygos, dietos ir deklaracijos – įrašyti į matematines lygtis, kur jie nėra tai, kuo dedasi esą. Nežemėlapiai, nežurnalai, neknygos, nemaistas – nematerialinės ir nedvasinės vertybės. Nuorodų miškas arba Maironio šilelis Nojaus plauste, titaniškos pastangos sutalpinti visas buvusias ir būsimas parodas į aktyvią materialią nuorodą. Parodos aureolė, išmatuojama ekskursantų po toksišką miestą žingsniais, valstietišką teritorinį mentalitetą perskrodžiant medžiotojų rankiotojų strėlėmis.

Parodos laikas nėra susijęs su „Titaniko“ darbo valandomis. Kai kurie darbai atsirado neparodinėse VDA erdvėse dar prieš „Mokslo ir gyvenimo“ atidarymą. Kūriniai prasidėjo anksčiau už parodą ir nepasibaigs jai užsidarius.

Vyr. redaktorė Laima Kreivytė

Dalyviai: Arnas Anskaitis, Dovilė Bagdonaitė, Eglė Bertašiūtė, Gintarė Černiauskaitė, Vitalij Červiakov, Dovilė Dagienė, Tomas Daukša, Eglė Grėbliauskaitė, Sigitas Gužauskas, Kristė Kibildytė-Klimienė, Laima Kreivytė, Juozas Laivys, Saulius Leonavičius, Sara Lundberg, Renata Maldutienė, Donata Minderytė, Tomas Martišauskis, Vygintas Orlovas, Justė Pečiulytė, Rūta Spelskytė-Liberienė, Marija Šaboršinaitė, Eglė Ulčickaitė.

Parodos „Mokslas ir gyvenimas“ darbai eksponuojami VDA parodų salėse „Titanikas“, VDA bibliotekoje, meno skaitykloje, senų ir retų spaudinių skyriuje, valgykloje, ant šaligatvio prie Senųjų rūmų.
Performatyvūs veiksmai: Vaporwave anatomija dirbtuvės baladžio 20-23 d. ir pasivaikščiojimas po miesto toksiškumą.
------
EN

Science and Life
Exhibition of Artistic Research
5-22 April 2018
VAA exhibition hall "Titanikas" (Maironio str. 3, Vilnius)
Opening 5th April, 6 pm

The Lithuanian Science and Life magazine was first published in 1957 – the year when an artificial satellite and a dog were launched into space. Today the magazine is out of print, as it has been replaced by Illustrated Science – life has relocated to illustration. Images have overshadowed texts and the virtual has outshone the tangible. In this doctoral students’ exhibition, science is again trying to cling to life – or at least to the pre-digital cover of Science and Life.

The dualistic structure of the exhibition is based not on binary oppositions, elegantly manipulated by the art critic Alfonsas Andriuškevičius in the first conceptual Lithuanian exhibition he curated (Myth in Today’s Painting, 1988), but instead on recurrence of a work in another context. Images, sounds, or objects are duplicated, but the repetitions are not secondary. They spread in waves like water ripples. A table in the exhibition and a table in the canteen react to heat identically, but the viewers’ reactions differ. The works’ extensions in space and time allows not only going beyond the walls of Vilnius Academy of Arts, but also draw past and even future exhibitions into the common gravitational field.

The exhibition is created together with the shadow. I have called it a Forest of References. Many of the works have a “doppelganger”, either physical or discursive. The references may function as artificial satellites of the works – for instance, a photograph of an index of names in the Titanikas hall and the index itself in the rare book department. Or they may act as metonymies, when the works in this exhibition are parts of another show. In this way, Science and Life is connected to a parallel exhibition in a different city through a particular painting work. The Forest of References is not distinguished but is coalesced with the exhibition. All of the works are discursive vectors, all of the copies are originals.

Science is connected to life through “and”, but gaps and cracks remain. In these gaps lie the bitter roots of science and its not necessarily sweet fruits. Many of the works in the exhibition dramatize the tension between the visible and the experienced, the declared and the anticipated, the calculated and the divined. Not everything glittering in the gaps is gold – it can be simply mica minerals filling a gap in the floor. The conjunction “and” describes an intermediate state: between painting and photography, poetry and politics, the Vitruvian and Le Corbusier models, fashion forecasts and, design and climate change.

This exhibition of doctoral art students differs from the previous ones in that it is not “compulsory” – it features the authors who were interested in the curator’s proposal to transgress the academic framework and consider artistic research as an everyday practice. Instead of presenting the doctoral students’ research projects, the works grow and branch from the collected material. The process of putting the exhibition together is based on the oral tradition – speaking, gossip, spells, rumours, disputes, and hearsay. There were no written instructions except the Doctoral Department’s letters regarding meetings and the catalogue.

The contents of Science and Life – maps, magazines, flags, books, diets and declarations – are inscribed into mathematical equations where they are not what they pretend to be. Nonmaps, nonmagazines, nonbooks, nonfood – intangible and nonspiritual assets. The forest of references or Maironis’ grove on Noah’s raft, titanic efforts to squeeze all past and future exhibitions into an active material link. An exhibition’s halo, measured by the steps of the explorers of a toxic city, piercing the peasant territorial mentality with hunter-gatherer arrows.

The time of the exhibition is unrelated to the working hours of the Titanikas hall. Some of the works emerged in the non-exhibition spaces of Vilnius Academy of Arts way before the opening of Science and Life. The works began earlier than the exhibition and will persist after it closes.

Editor in Chief
Laima Kreivytė

Participants: Arnas Anskaitis, Dovilė Bagdonaitė, Eglė Bertašiūtė, Gintarė Černiauskaitė, Vitalij Červiakov, Dovilė Dagienė, Tomas Daukša, Eglė Grėbliauskaitė, Sigitas Gužauskas, Kristė Kibildytė-Klimienė, Laima Kreivytė, Juozas Laivys, Saulius Leonavičius, Sara Lundberg, Renata Maldutienė, Donata Minderytė, Tomas Martišauskis, Vygintas Orlovas, Justė Pečiulytė, Rūta Spelskytė-Liberienė, Marija Šaboršinaitė, Eglė Ulčickaitė.

The locations of the exhibition Science and Life are: Titanikas exhibition hall, VAA library, art reading room, rare books reading room, canteen, and the pavement in front of the entrance to the VAA Old building.
Performative actions: The Anatomy of Vaporwave workshop on April 20-23 and a tour of the toxic Vilnius.